- klaužada
- kláužada sf. (1) J 1. arch. klusnumas: Derančioj pakaroj ir kláužadoj … šelpos … laukia VoL69. Visokią klaužadą ir pagerbimą atduoda brš. Tamui tada kalti esme visų didžiausią meilę, klaužadą, garbą, baimę ir čestį SE235. Klaužada dukterų Zelafeado Ch4Moz36(antraštė). Dera, kad pajudytų … klaužadosp Ch5Moz4(turinys) 2. scom. kas klusnus: Kláužada išklauso žodį, o neklaužada – ne Šmn. Kláužadoms lengva yra sugyventi su visais Sr. Vis tai, ką kalbėjo Viešpats, padarysim ir klaužadomis būsim Ch2Moz24,7.
Dictionary of the Lithuanian Language.